Turbut nenoriu ismesti siuksliu. Nors jos ir puna.
Yheahhhh kaip negerai kaupti nuotraukas, vargu bau ar kas nors kitas taip isliukina i smegenis kaip nuotraukose uzfiksuoti vaizdai.
Archyvistika manes niekad nezavejo. Bet kazkodel siandien pradejau po sankaupas knistis.
Radau ji. Na, kates seimininka. Pagalvojau, kad su mielu noru pasibelsciau i jo duris su karsto vyno puodu, pasakyciau labas, gal net permiegociau su juo... Beveik verkiu. Gaila man jo, o gal ne ne. Saves gaila, kad taip parastai ji ir isleidau. Nors nenoreciau, kad jis visa laika pas mane nakvotu, bet kartasi visai sutikciau.