feno, meno ir logija

kokia švari žiema prasideda --

linksmos, paisterikuojančios kartais mintys, savo autobuse visada klausaus ausinuko, tokiu garsu, kad manęs niekas nekibintų, visų ruskajų senučių kad negirdėčiau, mergaičių bemalančių liežuviais, moteriškių besiskundėjų. o vyr. patinka pokalbių klausytis. ir yra šauni reklama apie tuos bernus, thanks god you're a man, sako alaus bokalas. tokia mano simpatija, patramdytiems vyriškiems charakteriams ir požiūriams, kad! o fizionomija nesvarbu. kursinis ištiktas stabo, vėl, kaip niekad, magistrinis taipogi, knygų lapai susiklijavę nuo senatvės, o sąsiuviniuose pasimečiau, rašau bet ką į bet kurį, nerandu vapšče. vapšče vapšče vapšče. jei tai pasakytų lermontovas-nabokovas-tarkovskis-bulgakovas--jam gražu. o jei tie rusai okupantai bestatę ateizmo muziejus--už viską baisiau. heh. ir kažkokie geri pokyčiai, ryškiai. aš juos jaučiu. kt skelbia konkursą, turiu visus popierius, arbitration klausiausi su fantastišku atidumu, 17-19, bet aš buvau tokia nuostabiai atidi, visas dėmesys tiesiog kunkuliavo, veržėsi tribūnos link. ir netikėtumas nereikšmingas, bet įkvepiantis, jam 72 metai, tam misteriui, na bet kaip jis atrodo. kaip jis atrodo. pats šitą žino. todėl ir įspėja, kad "jūs likit su amu". gee, aš tokia niolikmetė. vakar parašiau baisų laišką, epistolinis sadizmas, ir atmušiau visiems laikams. viską padariau, ko negalima daryti. viską. po arbitration sėdaus į 19, šilo stotelėj įlipo pats gražiausias matytas berniukas, atsisėdo šalia priešais, ir taip iki europos nubraukėm troleibuso ūsais, man galvoje sukosi ištraukos iš head and shoulders reklamos, o lūpose šypsenos smulkios, išlipom abudu, ir abudu likom stotelėj! tada ir dairymasis. per porą minučių atvažiavo 2, abudu įlipom, ir tas dairymasis..! iki pat šešk.st., kur jam labiau pakeliui. kai pagalvoji, o juk tik diena praėjo, diena -- ir tos keistos 98 kitos. bet:
you know who you are, o čia viešas skelbimas. :)

aš rimta niolikmetė.