Eilėraščio palyginimas su arbatos puodeliu

atleisk, bet aš nenoriu tobulo eilėraščio
nenoriu jokių pamokų ar patarimų
išmokti triukų
kaip nokautuoti skaitytoją

vaikai, sakau, eilėraštis
tai puodelis su arbata,
kai perskaitote jį ar pasakote,
dažniausiai numetate ir sudaužote

arba: puodukas dabar nesudužo,
bet štai arbata išsiliejo, ne, sakau,
kai eilėraštį perskaitote, tyliai ar garsiai,
puodelį, pilną karštos arbatos, reikia nešti taip,
kad neišsipiltų nė lašelis

dar galiu pasakyti:
kai perskaitę  eilėraštį jūs numetate ant grindų
lyg šiukšlę ir lyg niekur nueinate,
jūs spjaunate į eilėraščio širdį.

prisipažinsiu, man kartais eilėraštis
kaip koks stulpas pakelėje, kai pavargstu,
atsiremiu į jį, įsižiūriu, mąstau, svajoju

taip jau būna, kartais nieko nereikia ieškoti