Dvasios triumfas

Dienos lekia nepastebimai...Išsigąsdavau ir kartais graužiausi,kad jas švaisčiau veltui...
...Apie Dievo bausmę baigiau galvoti tada,kai Jo malonė užliejo mane.Iš pradžių sruveno tik kaip tolimas ir labai tylus balsas.O ėmiau patirti ją tada,kai i mano gyvenimą atėjo skausmas.
Ji tikrai netokia,kaip prezidento malonė nusikaltėliui...Tikrai ne...
Priimti Tikrąjį Dievą-tai įsiskverbti i Jo malonę-vien  į skolos dovanojimą,o ne į savo dorybes ar šventumą...
Dabar gyvenu iš Dievo malonės ir joje...