Drugelius

Drugelis

Aš tokia vieniša esu.
Kad ant šakos net pasikart galiu.
Manęs jau nieks nepavadina - drugeliu gležnu.
Visi tik ateina išeina ir taip suka ratu.

Man draugas lapas ilgas,
Jis priima mane kokia esu.
Akim rašau tau laišką
Ir virstu drugeliu...

Nutūpsiu ant šio lapo,
Nupiešiu tau save.
Tegu visi pamato
Drugelį manyje.

Plasnos šis laiškas ilgas
Su nuotrauka mana,
Ir visos dienos pilkos
Paliks baltam lape.