Dienoraštėli,

šiandien tokia graži saulėta diena... prisimenu kaip dar paauglystėje ravėjau gėlių darželį, tada buvo vasara, ir pūtė šiltas vėjelis... tada daug svajodavau paauglystėje... o dar kartą saulėta diena buvo, beveik prieš 20 metų, tada buvau ant senelių kapų... ten augo tokios smulkios žolytės... o dabar jau ir tėčio nebeturiu, tik kažkaip baugu ant jo kapo nueiti, o ir sveikata nebe ta... tad džiaugiuosi ta saule pro langą, ir nebesėju gėlių darželyje, ir neberaviu senelių kapų... o taip liūdna dėl senelių, ir tėčio...

bet auga parama, auga nauja karta, ar tai guodžia..?