diarea

Ir tikrai - as geriu kiekviena vakara. Balta vyna mostly. Visiska Bukowskiada, wild days with no nights gaunasi.
Mano buvimas sitam turistu zaginimo epicentre yra ir siek tiek zalingas, jauciuos kaip koks pavarges ir nusidrocines vojeristas, antiek pykina nuo silkiniu besiplaikstanciu sukneliu, graikisko tipo flipflopu, sidabriniu drabuziu, batu tasiu, which is so fuckin last century ishskyrus sita sala, kur turbut tokios nelaimes laikomos prabanga. Kartu su visais sitais pribumbasais, sukanciais man vidurius as drauge megaujuosi stebedama drabuziu parduotuves madiz pardavejas, kurios ishsitryne prabangiais losjonais ir apsitempe juodom svilganciom tympom balto marmuro fone gurksnoja capuccino fredo ir meto arogantiskus zvilgsnius i praeivius. As noreciau, kad butu kazkokiu optimizmo piliuliu, u know, kurias prarijus labai noretusi eit i darba, pjaustyt duona, lankstyt serveteles, sypsotis visokiem imbecilam bei skaiciuoti paskutines minutes iki antros valandos nakties. Bet as zinau, kad manes niekada niekas niekur nenulaikys. Jeigu nuo kazko prasides alergija ir imsiu dusti nuo zydro dangaus, idegusiu kunu, prasegtu marskiniu, policininku stiliaus akiniu ar graikiskos estrados, arba del nuolatiniu N parkiu, as tiesiog imsiu ir isvaziuosiu. ech.