Debesynas

Angelai  man netrukdo sėdėti debesyse ir žiūrėti ten, kur tik noriu. Jie laikosi pagarbaus atstumo, o aš stebiu, kaip iš žemės pakilęs rūkas slenka maloniai liesdamas kojų pėdutes - baltuma svaigina grynumu. Kartais žiūriu į žemę ir juokiuosi - visgi žmonės yra mieli.., paukščiai pakyla net iki debesų. Keista, kaip jie nebijo katino. Čia nėra nei lietaus, nei sniego - amžina švelniai drėgna vasara. Gera.