centai ir guminukai

Stiklainis spalvotų guminukų.


Kiekvienas renkasi pagal save. Galima rast net anyzinių. Kiekvienas kažka primena, taciau dauguma prisilietimus tarsi teptuku piešiant sypseną ant kvapnios gėlės cukraus pudra...


Geležinkelis, kur suskaičiuotas kiekvienas akmenukas, kur supresuoti centai, kurie dovanojami brangiems žmonems.


Tik ne kiekvienas supranta, kad centas įkunija norą. O kad jis būtų dar tikresnis prispaudžiama sunkiu traukiniu, kad neištrūktų,nepabegtų,nepasikeistų. Tarsi užkonservuojame tos akimirkos norus. Amžiams


ir tada dalinam.


Dalinam, dalinam ir nieko neprašom. O kartais prašom.


Bet liekam neišgirsti


Tada vėl nueinam ir dedam.


Tačiau vieną dieną atejus pastebim, kad kišenės tuščios. Išdalinta. O norų parduotuvė uždaryta.


Tada vėl kišam ranką į stiklainį.


Piešiam pagaliuku nuo ledų naują šypseną ant mažo vaiko žando.


ir taip vis kartojam. Kartojam.


ir gal tai ir yra talio ieškotas uždaras ratas?


ne oras, ne vanduo ir ne apeironas?


o guminukai ir centai...