Atsisveikinimas

Pamenu, vieną naktį mane pažadino pypsėjimas. Fėjos skubiai pasišalino iš mano sapno, Pavasaris išlindo iš tulpės ir trindamas užmiegotas akis piktai žvilgtelėjo į mano telefoną. Taip, žinoma,- skubiai griebiau savo plytą, kad perskaityčiau atsiųstą žinutę.
Pakėlusi akis dar pamačiau, kaip fėjos įsitaisė tulpėse miegoti, o Pavasaris viltingai žvilgtelėjo pro apšalusį langą. „Dar ne,- pasakė. Bet jau jau .. tuoj“ Prisimenu, lyg tai būtų buvę šiąnakt. O jo jau porą savaičių nėra.

Šįryt mane pažadino švelnus jausmas. „Eikš, aš čia...“  išbėgusią į lauką pasveikino švelnus dvelkimas į veidą. Ateinu,- šyptelėjau. Tuoj.
Sankryžoje pasimečiau – kur eiti, jei kelio nežinau? Vėjelis pūstelėjo iš kairės. „Ateik, laukiu...“ ir aš nubėgau iš paskos. Gaudžiau jį, kaip kad anksčiau sapnuose vydavausi fėjas. Krykštaudama šokinėjau per balutes, pastebėjusi kiekvieną paukštį šyptelėjau, kol atsidūrusi ant kalvos užsimerkiau – šioje vietoje jis buvo visur: papūsdavo iš vieno šono, kitame pažaisdavo mano plaukais, toli toli priekyje kalbėjo paukščių balsais, po kojom augino samanas. Nemačiau jo, bet jis buvo čia. Pažadas būti vis dar pleveno ore.

Pajutau savo ranką jo delne. „Aš čia,- sušnibždėjo,- ir būsiu čia ilgai. Daug darbų dar liko – sniegas slepia besikalančią žolę, medžiai vis dar miega, upeliai vos vos prasiveržia pro ledo užtvankas, paukščiai vis dar derina balsus, o tu – tu iki šiol manęs nepaleidi.“ Galėjau atsimerkti ir pažvelgti į jo akis, prirakinti vieninteliu žvilgsniu ir priversti likti su manim. Tačiau man negalima tapti savanaude.
Paglostęs man skruostą pirštų galiukais nuskrido, palikdamas gaivų orą kalvos viršūnėje. Dar ilgai stovėjau užsimerkusi, ištiesusi rankas į šalis, klausydama jo džiugaus juoko, tolstančio lygumoje. Ačiū, kad buvai su manimi,- šyptelėjau.

Tąkart grįžau jau į visiškai tuščią butą – tulpės senokai buvo nuvytusios, nes nebebuvo jose įnamio, geriančio karštą kakavą ir už kiekvieną puodą atsilyginančio nauja šypsena ir istorija. Tik mažos apelsinų rožės žymėjo vietą, kur kažkada gyveno mano vienintelis Pavasaris.

2007 – 03 – 10