Aš tau visada šypsausi. :)

„Koks tu, likęs vienas su savimi? Kai pabundi vidury nakties, kas tada esi? Kai aušra išvaduoja tave iš nakties tamsybių, kas esi prieš saugiai užsidedamas kaukę ir virsdamas tuo, kuo tave laikys visa dieną?“ (J. O’ Donohue)

Tu matai mane šiandien. Ir aš Tau šypsausi. Tu niekada nematei manęs liūdnos, nes aš visada geros nuotaikos. Aš visada juokiuosi. Man linksma,  kai šviečia saulė. Man linksma,  kai lyja lietus. Man linksma,  kai po sniegu pasislepia visas žalias pasaulis ir,  kai auksiniai lapai puošia medžius. Aš visada turėsiu Tau ką pasakyti, nes pas mane žodyne nėra žodžio “bijau”. Man nesvarbu, ką kiti kalba, nesvarbu ką galvoja, aš juoksiuos, nors ir viena. Nors ir niekam daugiau nejuokinga. Jeigu man linksma, užkrėsiu Tave šypsena.  Man neįdomu, kad ne vieta ir ne laikas, jei muzika groja,  aš šoksiu, nesvarbu, kad ne ritme. Jei dainą girdėsiu - dainuosiu, ir man nesvarbu, kad puse tono traukiu žemiau. Man neįdomu kiti, Tu žinai, brangiausi ir geriausi man: mano draugai, mano daiktai - viskas kas mano. Gyvenu taip , kad rytoj turėčiau ką prisiminti.

Bet šypsena kartais dingsta. Kartais norisi verkti, rėkti, pabėgti nuo visko ir pabūt vienai,  kažkur toli nuo visų. Bet neišeina. Tada,  po plačia šypsena pasislepia skausmas, ir juokas paslepia liūdesį. Ne visada viskas, būna taip linksma, ne visada matau tik gražiausius vaizdus. Kaip dažnai, gilios mintys, skaudūs jausmai aplanko ir susimąstau, ką gyvenime šiame gero turiu.  Susimąstau, ką jaučiu. Susimąstau apie gyvenimo prasmę ir vertę, apie tai, ką prarasti baisu, apie tai, dėl ko kartais naktimis verkiu.
Ir Tu nežinai kaip kartais, bijau sutikti kito žvilgsnį, ir pasakyti žodį. Kaip viduje drebu, kai laukiu, kas toliau bus. Kaip bijau išgirsti, ką apie mane pagalvos, ką pasakys. Kaip mane skaudina,  visi žiaurūs žodžiai. Kaip liūdna būna ir kaip išgyvenu dėl kreivo atspindžio veidrody, , dėl atstūmimo, dėl kiekvieno pikto žodžio. Kartais pavydžiu kitiems, draugų, turtų, papuošalų, aprangos. Kartais norėčiau atiduoti viską, kad tik atsidurčiau jų vietoj. Ir kartais, taip liūdna, kad šiandien nebuvo taip kaip aš norėjau.

Aš ne veidmainė. Negali taip sakyti. Tu matai mane tokią, kokią turėtum matyti. Kokia aš esu, nežinosi, bet Tau ir nereikia. Nes Tu - didelis ir žiaurus pasaulis, o aš - maža ir jautri. Jeigu nepasislėpsiu pati, niekas nuo viso žiaurumo manęs nepaslėps.