Žmogus pasaulį apčiuopia per savo amatą: tai jo pirštinės.
Vidudienio nuomigio valandėlę jis eina ilsėtis,
ant lentynos padėdamas pirštines.
Staiga ima jos augti, pūstis
ir užtamsina viduje visą namą.
Užtamsintą namą gaubia pavasario vėjai. (...)
Tomas Transtriomeris. "Atviros ir uždaros ertmės".


Sara__
