dienose vyto
sapnai
o netrukus
nuskendo
ir naktys
nepalikusios aido
taurių dūžių
susitikimų ant pievos
rezervuoto stalelio
prie vartų
kai stipriau
už visą pasaulį
mokėjom
gyvent
...
taip tyliai
nužydi ievos
mūsų Berlyne.