apie Meilę

Kai meilė jums pamos, sekite paskui,
Nors jos keliai atšiaurus ir statūs,
O kai ji savo sparnais apglėbs jus, nesipriešinkite,
Nors tarp jos plunksnų paslėptas kardas gali sužeisti.
Ir kai ji kalba, tikėkite.
Nors jos balsas gali išblaškyti jūsų svajas, kaip kad šiaurės vėjas nusiaubia sodą.
Meilė jums uždeda karūną, bet ji ir prikala prie kryžiaus.
Ji jus augina, bet ir geni.
Ji pakyla iki jūsų viršūnių ir glamonėja liauniausias jų šakeles, virpančias saulėje.
Bet ji nusileidžia ir iki jūsų šaknų giliai žemėje ir supurto jas.

Meilę duoda tik save ir tik iš savęs ima.
Meilė nieko nesisavina ir nenori, kad ją kas savintųsi.
Nes MEILEI PAKANKA MEILĖS.
Ir nemanyk , kad meilei gali nurodyti kelią
Nes meilė, jeigu laiko tave vertu,
Pati nurodo tau kelią.
Meilė teturi vieną troškimą - IŠSIPILDYTI.
Kad nubustum pakilia širdimi
Ir dėkotum už dar vieną meilės dieną.   

iš knygos "Šimtas laipsnių" A.Zalatorienė