Apie meilę

p. 301  „Istorija, apskritai paėmus, yra meilės ir negebėjimo mylėti kova, meilės ir nesutikimo mylėti kova. Šiandien dažnai kaip tik ir patiriame, jog žmogaus nepriklausomybė taip praplečiama, kad jis net sako: aš visai nenoriu mylėti, nes jei mylėsiu, būsiu priklausmas, o tai prieštarauja mano laisvei.
  Iš tikrųjų meilė reiškia būti priklausomam nuo ko nors, kas galbūt iš manęs gali būti atimta, todėl į mano gyvenimą tai įneša didžiulę kančios riziką. Iš to kyla akivaizdus arba neakivaizdus atsisakymas: verčiau nemylėsiu, kol ta rizikos našta dar neslegia mano pečių, kol dar neapribotas mano apsisprendimas, kol dar nepriklausau nuo to, kuo negaliu disponuoti, nes taip galiu smigti į Nieką. Tačiau iš Kristaus kyla kitoks sprendimas – pritarimas meilei, nes tik ji su visa joje slypinčia kančios rizika ir savęs netekimo rizika sugrąžina žmogų į save ir padaro tuo, kuo jis ir turi būti. Manau, jog tikroji istorijos drama, nors istoriją ir galima dalyti į įvairius, tarpusavyje supriešintus frontus, galiausiai slypi šioje formulėje: taip arba ne meilei“.


Jozeph Ratzinger (Benediktas XVI). Žemės druska. Krikščionybė ir katalikų bažnyčia XXI amžiuje. Pokalbis su Peteriu Seewaldu. (Alma littera, 2007)