Pabundu anksti ryte,
Mintys apspita mane,
Nežinau, kodėl.
Puola jos bemaž kaip akliai
Ir, beje, labai atkakliai,
Nežinau, kodėl.
Štai praskrido juoda musė,
Išvaikys, maniau, aklius,
Bet apsirikau.
Pazvimbiojo aplink aklį,
Patūpėjo ant pakaklio,
Ir nuskrido sau.
Štai ant ko tupėjo musė,
Ta beširdė vilko pusė,
Pagalvojau sau.
Na, o mintys toliau sukas,
Nežinau, iš kur jos brukas,
Ir jas vėl rašau.