ačiū jums ir tik jums mano didieji mokytojai

Atsikėliau, puikiai žvalus rytas, viena akimi jau matau kaip už lango sutelkusi paskutinias jėgas vaidenasi saulė.
Pasidarau kavos, įsijungiu kompiuterį, bandau įsiinstaliuoti į gražią dieną. Saulės spindulys vis labiau ir labiau grežiasi į mano smilkinį ir galbūt jei mano noras sulaukti vasaros nebūtų toks didelis užsikalčiau langus.
Šis rytas iš pirmo žvilgsnio atrodytų kaip ir visi mano rytai, tačiau ne, gruodžio pradžia visada man ypatinga ir ne vien tik todėl, kad tai viena iš tų nuostabių dienų, kai aš kaip ir daugelis kitų mano kolegų galime pasijusti tikrais meno žmonėmis, o mūsų jaukus institutas tikra sovietine darbo žmogaus šventove, bet ir todėl kad šiomis gruodžio dienomis tu gali taip dažnai matyti savo dėstytojus, mėgautis jų draugija taip stipriai, kad džiaugiesi, jog visus likusius metus jie puotauja savo menkoje katedroje, taškosi brendžio purslai ir aptarinėja sunkią menininko duoną.