Vakar tyliai verkdamas iš skausmo ir nuo pačių juodžiausių į galvą lendančių minčių supratau, kad neturiu net kam paskambinti ir pasakyti, kad man jau nepakeliamai bloga. Žiauru yra tai suprasti.

Kai žmonėm paskambinu, jie pasako išgert vaistų ir eit miegot. Arba nesijaudint dėl egzaminų. Arba nieko nepasako. O aš noriu, kad paklaustų pavyzdžiui taip:"Ar matei, kaip šiandien gražiai lijo?"
Tiek užtektų. Nes tai vienintelis dalykas, kuris jau keletą dienų man atrodo gražus. Bet žmonės nežino... Koks skirtumas.