kokia savaitė nieke, o niekas savaitėje... ištrūkau ir kartu nutrūkau nuo ritmo... [pernelyg daug svaigumo, beje, dirbtinio], spėjau įsimylėti ir užgesti... kaip ne keista lietuvį ir jaunesnį... bet ne esmė ta mano istorija, vat mūsų istorija pernelyg girta:

savaitė su vokiečiais, o tai reiškia 3-4 valandos miego, alkoholis, flirtas ir daug masalo... tas masalas turbut daugiausiai intriguoja juos... nes TAI esame mes [lietuvaitės]... bet kadangi asmeniškai /me nemėgsta kasdien geriančių po 6 l alaus+ barbitūros+ prie veidrodžio išstovinčio ilgiau nei /me, bei absol visada dainuojančio vokiškas dainas- tai nepakibo [nieko- buvo kitko]... aij, žodžiu, nieko jie čia nematė, gyveno vampyriškai, nusileisdavo pavartoti ant barbakano, po to į Intro, kur vyksta totaliai šyzovi, bet geri drumm'o tūsai+ daug išvyku užu vilniaus į gamtą... tokia pasaka ir būtų ji be galo, deja, buvo nuirktas bilietas atgalios Weimaran, todėl teko graudžiai ir drėgnai atsisveikinti [pabrėšiu atsisveikinimas buvo drėgnas, nes mano plaukai nebuvo išdžiuvę, nes po  tūso, užbėgom namo išsimaudėm ir 12 val jau stovėjom prie perono...