ka tik pradejo skaudeti desiniaja ausi.
  tai zenklas - perziureti nepriklausomybes kovu zemelapy, as tiesiog jauciu, kad ji duos.
    reikia. eiti isgerti mates ir susikontempliuoti.

  viskas prasides rytoj 8:45, baigsis 11:30

    tuomet jau bus galima iskeikti egzaminu centra, mokymo sistema, mokytojus. bus galima ir padekoti, bus galima strikineti, glebesciuotis, sypsotis, juoktis, verkti, parintis, gailetis,idealizuoti-romantizuoti buvusias dienas, nusiraminti ir pradeti svajoti, o labiausiai kurti planus apie ateiti.
 
jau bus galima su paciais mieliausiais egzaminautojais nusiliurlinti. visi busim draugai. ir issisnekesim apie savo vaikyste, meiles(apie tai kaip vienas kita kazkada seniai buvom isimyleje ir mokyklos koridoriuose gaudydavom zvilgsnius, ak), issiliesim susilieje i viena nusiliurlinusiu ir besiliurlinanciu zmoniu mase stipriai ir aiskiai galvojanciu apie savo ateiti visada, bet tik ne siandien.
paskutinis egzaminas

bus galima atiduoti visas tas, apie daugiau nei dvylika istorijus knygu i biblioteka.
 

o musu bibliotekininkes pavargo ir klausosi grupes ABBA.

    bet as ju nepasiilgsiu.
pasiilgsiu tik Tu Tokiu Mokykliniu Nuotaiku.
 
siandien paskutini karta sedejau istorijos kabinete kaip mokine, ir jokiu sentimentu. dabar

  einu gert mates.
;)