Tu sapnavai, jog miriau..Ieskojai manes anapus.Sapne,regejai suduzusi mano weida.Sakiau, kad sukes laime nesa.Tu verkei.Netikejai.maldavai,kad grisciau, bet as isejau.Ten zydi geles juodai.Grazu.Maciau raudona dangu,su baltom zvaigzdem.Norejau ten but amzinai.Taciau likau tawyje.Ten kur silta, vienuj viena- dramblio kaulo bokste-tawo sirdy.Ir ten busiu amzinai.Tu pabudai.Vis dar verkei, apkabinai mane, pabuciavai, stipriai suspaudei sawo gleby ir neuzmigai.Sakei, kadklausei mano sirdies, bijodamas, jog ji nesustotu.