ta akimirka, kai is uzuominos buvau pagalvojus apie tai, ka noretu isgirsti manoji sirdis, trumpam visiskai pasikeiciau: ramus veidas kaip mat nusvito, bejausmes akys suzibejo tukstanciais zvaigzdziu, sypsena tarytum vaivorykste islindo is po lietaus.. taciau.. tai tebuvo iliuzija, akimirkos dziaugsmas, po kurio likau apgauta..