Kai jau manaj, kad zhajzdos po truputi gyja, netiketai wel pajunti ashtru smugi y shirdi. Ir tajp keleta skaudzhiu smugiu. Wis giliau ir giliau...
Ne ash jau tikraj daugiau nebegaliu, nebenoriu...
Noriu tik meiles. TIK meiles... Nejau prashau tiek daug... Tajp gal, gal ash newerta mejles. Bet ne... Mes wisi werti jos! Kiekvienas ish musu... Wertas jos...

Tajp gera butu dabar nushokti nuo stogo, lyjant lietuj, niekam nematant. Pajusti lenga skrydi zhemyn. Nors trumpa, bet man atrodo neapsakomaj jausminga paukshchio skrydi... Tajp butu lengwiausia uzhbajgti wisas sawo kanchias, palikti piktus zhmones, palikti apwerktas naktis...
Bet nenoriu parodyti sawo silpnumo... Tajp, gal taj skamba juokinga, bet tiesiog ash tokia esu...

Po kiekvienos mirties gywenimas tampa shwelnesnis ir kilnesnis...