pats sauniausias dalykas yra kai nori ir buna.

ir kai baigiasi nebesupranti, buvo kas nors ar nebuvo
nes
tas baltas vynas ir vistiena
nes tos dovanotos mazo berniuko pakalnutes (kvapas saldus) ir ta geltona geltona gerbera dovanota vakare vien uz tai, kad esu
nes ta mano salotine suknele, kurios nekenciu, ir ak, kaip gerai tureti raudonai raudona lietpaltaiti su dideliausiu dideliausiu (stilingu arba ne) 'kapisonu', kur galima pasislepti su ta salotine suknele ne tik nuo lietaus
ir su savo baltom tinklinem pedkelnem
Jam ir tik Jam atrodyti kaip is mobiliuju telefonu reklamos, kur mergaite iesko laimes (kad ir kaip tai skambetu juokingai, tai buvo siltas komplimentas)
nes taip gera kai tave patyliukais apkabina ir galvyte nevalingai nusvyra ant peties --
o sedim jau valanda ant to suolelio ir lyja
ir salta ir laukiam
to balto vyno arba zmoniu
arba nebutinai, bet juk stebuklai labiausiai tie, kuriu nesitiki
o as megstu oziuotis ir aiskinti visiems kaip cia dabar viskas gerai arba blogai arba nebezinau jau nebezinau

ir tokios ilgos blakstienos
ir daug nuotrauku ir nei vienos asaros apie tai, kad niekada taip nebebus kaip buvo (o, ir nenoreciau)

"jei trakst traskes, o
brakst braskes,
tai niekas ir nepaaiskes"

man patinka sestadienio rytai. ir man patinka, jog su tais, su kuriais jau dvi savaites meteisi zvilgsniais ir galvojai :"ak, kaip butu faina susipazinti" susipazisti penktadienio vakara, nes juk neimanoma tiek vakaru prasedeti salia ir nesikalbeti.visuomet ateina kritinis momentas, ir suzinai, ir va, suzinai, kad tave irgi mate, irgi norejo suzinoti varda...
juk visuomet gera buti pastebetam
  o jei dar tokiu ypatingu zmoniu

ir jei dar viskas nesibaigia
nuotrauku darymu ir telefonu apsikeitimu


galiu ramiai miegoti. ir daug miegoti, nes turbut siandien reikes ismokti matematikos tiek, kiek neismokau per 12 metu.

ak, matematika, kam tu man
jei gyvenimiskiausia skaiciu moku
    II
o tikimybiu teorija galioja tik tuo atveju, jei ja tiki