Jau tris paras mano gyvenimas remiasi i kvadratine deze ir tris dainas. Viena liudna, kita abejinga ir primena niuria realybe, trecia skatina kazka daryti, kad liktu pedos smely...
Siandien beveik.. kai baigineju darbu didziaja dali...
Paeme juokas. Koks mazas zmogus :)
Jis mazas savo jausmais, mazais troskimu realizavimu, mazas valia...
Vieni tiesiog gyvena siandiena, kiti siekia, treti- svajoniu piliu valdovai...
Bandziau rasti save... Ir pati nustebau, kad esu viskas viename... o dar trumpiau totali nesamone :)
Vakar visa diena vaiksciodama laipstais universiteto, zvelgdama i uosto dydi ir jura, i paslaptinga toli... jauciau kaip norisi kilti ir kaip tyliai eiles liejasi po nosimi, kaip vel tyliai niunuoju... nerasytas eiles, kurio skirtos tik tai sekundei.. kaip kylu ir trokstu... kaip noriu atversti pazinimo puslapi ir apibegti puse europos, patekti i azija ir grizus padaryti kazka tokio, kas liks kitiems atimintyje... :)
kvailioju... jau laikas kilt prie zemisku darbu , tu kursiniu bjauriu ir skaiciu nemariu is baisiausiu balanso lygciu ... :) bet :)

tyloj natoj
melodijoj senoj
ten toj kur nekencia
visi
ateina saules skonis
juros surumo gaiva
banali maza tvarka
jos nekencia visi
ji nusibodo iki kaulo
bet ji mana beprotiska
ir nepailstanti zvaigzde ;)