siandien nei vakar nelijo ir nebuvo apsiniauke.
siandien buvo nuovargis
ir miego miegelio miegeliukscio miegeliausio MIEGO trukumas
kai sedi ir nemastai
kai eini ir nemastai
kai stovi ir nemastai, nes nes...
miegi
klausaisi, bet negirdi
suvokimas menkas dar baisiau nei kai dviese skanaujant isgeri butelaiti sintetinio vyno, kad ir jaros, kad ir zaros...
oooo, dvyliktokai - mirstancios gerves..
'ieva, kokia tu faina!'
nemeluokit, gerai?
jei jus pati mirdama kartais ikvepiu 10 min dar pagyventi, nereiskia kad as faina, o tuo labiau, kad po 10 min as vis dar busiu faina.
zmones keiciasi, o jei su tuo nesutinkat, vadinasi, jus dar nepazystat zmoniu.
ir man gera, man siandien beprotiskai gera, ir visos gyvos pienes issiziojusios spokso i dangu ir pievos, kuriomis gryztu namo ir kuriose ganosi karves, jau ganosi karves.man gaila tu karviu, ju laisve lenziugo ilgio, ju mastymas -  geltonas toks pieniu galvuciu grozio, juk niekada karve nesupras apie savo galimybes - apie savo galia, apie pasaulio pievu geltona platuma.
tik ant mano ranku - mano tiesus gyvenimas.
kuo greiciau, gal dar net sia vasara nutraukti visus lenciugus.
man gera - manimi  tiki zmogus, kuri ypac gerbiu, mano istorijos mokytoja.
kad tik nieko nenuvilti
taip atsargiai per gyvenima, nieko neuzgaunant
ypac ne tu karviu pievoj, bet mazyciu vabaliuku, kurie gyvena pieniu galvutese. ir kai nusipini vainika - atsargiai isrinkti, o ne sutraiskyti
juk trapu, net trapu
taip kai lyja lietus, kurio jau pasiilgau
ir nereikia ziureti per dienas i tas pievas
i tas karves
reikia apeiti
reikia svajoti, neimanoma nesvajojant pasiekti kitu pievu, su kitom karvem ir pienem, su kitais vabaliukais tokiais pat kaip toj pievoj, kuria palikai praeity
gal dabar cia ir geriau. bet kai kasdienybe ims varginti - galima iskeliauti. visgi zmones, ne karves, per gyvenima be lenciugu ganosi, nebent tik su tais, kuriuos susikuria patys.
as turiu 100lenciugu ir visus juos nutraukiu kiekviena ryta, bet vakare guledama lovoj vel prisirisu
reikes pakeisti pieva.