Kai valausi dantis, kaskart pastebiu: iš savo slpetuves išlenda toks vabalėlis, atsuku vandenį, ir jis pradeda bėgti savo mažom kojelėm link tos vietos, kur prie sienos kažkada buvo priklijuota keramikinė plytelė... ten jo altorius matyt, suranda kelia tik tada turbūt, kai išgirsta vandens tekėjimą... gaila, kad jis nemoka šnekėt, paklausčiau kai ko... bet įtariu, kad aš jam atrodau kaip milžinas Guliveris... bijo manęs... o aš jo ne... jis juodas... ir mažas...