Mano kambaryje atsirado dar vienas naujas gyventojas ponaitis Mikis. mažas triušiukas ilgom ausim:) Dar žiopliukas, savo spirutes barsto kur tik jam išeina. Bet ką...Dar mažas, dar be ūsų:) Išmoks tvarkos. Jei neišmoks, išmokysiu, nes jau ir "pasakų namelį" jam pastačiau:) Visgi smagu turėti tokį draugą, kuris, nors ir reikalauja priežiūros, praskaidrina ilgus vasaros vakarus. Ypač tada, kai užsiknisusi jau kelinta savaitė bandau parašyti kursinį darbą. Supranta. Ir labai netriukšmauja. Kartais iš tikrųjų norisi tik ramaus, nekalbančio ir tylaus draugo.... Štai ir vėl žirnių ant lovos pribėrė (ir kaip jis ant tos lovos užsiropsčia?)... Ką gi einu sutvarkyt. Miela būti kažkam reikalingu. Labai labai reikalingu. Geros dienos, brangieji:)