Madam_Myvio_Patis•
Tyliai
į šipulius laikas tarp pirštų
sutrupina rytmečio tylą.
Dieve,
duok dar trumpiausią
man indulgenciją –
vieną akimirką.
Kai laiko skeveldros
taip elegantiškai dyla.
Ir nuo to subtilumo
pykina.
Ne po Pasaulio medžiu –
po išsigimusia slyva –
tyliai verkiu.
Mėginau pasėdėti po tavo šakom –
ant senstančio veido
raukšlėti žiedlapiai byra.
Žmogau, tau jau nieko nėra belikę –
Tik savižuvytė.
Tyliai
liečianti pelekais,
kad pats savęs neišgirstum –
taip, kaip žiedlapiai byra.
•
iš mano gyslų,
iš sąnarių
gaudžia tokia tuštuma,
lyg grotų koks glušas genijus
ilgaisiais kaulais
tuščiam bažnyčios šventoriuj
savo malonumui
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |