AS NORIU
begti begti begti begti begti begti taip toli begti begti begti begti taip justi kad begu kad nestoviu vietoj kad mano kuno judesiai greitesni uz mintis kad lenkiu kad atsilieka nuo manes tai kas mane smukdo mano mintys kad issivaduoju as noriu begti begti begti begti begti taip toli
DAR NORIU
vaikscioti suoleliu zaliu ir rudu suoleliu po ziemos neperdazytu suoleliu atlosu virsum taip eiti ir NORIU kad lytu kai eisiu suoleliais
o jei ne suoleliais tai stogais tikrai NORIU lipti ant stogo ir eiti eiti eiti eiti eiti eiti eiti praeiti ir matyti is virsaus zmoniu galvas pakausius balkonus batu virsuneles noriu eiti eiti eiti stogais ikristi i balkona sena balkona kur daug balandziu susiporavusiu balandziu peri stebuklingus kiausinius pasivogti tu kiausiniu ir eiti eiti eiti eiti begti begti o tuos kiausinius kai pavargsiu atiduoti tiems patiems balandziams tik tegul jie buna jau kitam balkone nes as nemegstu gryzti






    kur progresas, ieva?