rašyk.lt: Dienoraštis / Madam_Myvio

"Kruvinoji grafienė" Elizabeth Bathory yra vienas iš populiaresnių metalinėje lyrikoje sutinkamų personažų. Tai reali istorinė asmenybė, gyvenusi 1560-1614 metais. Įdomu tai, kad Elizabeth Bathory yra visai artimai susijusi su Lietuva. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras, be kita ko garsus ir kaip Vilniaus Alma Mater įkūrėjas, yra tikrų tikriausias šios makabriškos grafienės dėdė.

Elizabeth Bathory gimė Vengrijoje 1560 metais. Jos tėvai, George ir Anna Bathory, buvo vienos iš seniausių ir turtingiausių Vengrijos giminių atstovai. Elizabeth pusbrolis buvo Vengrijos ministras pirmininkas, kitas giminaitis buvo kardinolas, o mano jau minėtas dėdė Steponas karaliavo mūsų Žečpospolitoje. Tačiau turtinga ir garsi Bathory šeima turėjo ir įtartinos reputacijos giminaičių. Vienas iš Elizabeth dėdžių buvo pagarsėjęs kaip velnio garbintojas, tarp šeimos narių būta iškrypėlių ir psichinių ligonių.

1575 metų pavasarį, būdama penkiolikos, Elizabeth Bathory ištekėjo už dešimčia metų vyresnio grafo Ferencz Nadasdy. Vyras prisijungė garsią ir garbingą žmonos pavardę prie savosios, taigi, Elizabeth išsaugojo savo mergautinę pavardę, su kuria ir pagarsėjo kaip "kruvinoji grafienė". Po vedybų pora persikėlė į Csejthe pilį - tvirtovę ant kalno šalia Csejthe kaimelio, esančio Vengrijos šiaurės vakaruose. Grafas Ferencz'as didžiąją laiko dalį praleisdavo toli nuo namų, dažniausiai kovodamas prieš turkus. Apskritai, "kruvinosios grafienės" vyras garsėjo kaip narsus ir šaunus karys ir kartais buvo vadinamas "Vengrijos juoduoju didvyriu". Kadangi didžioji vyro aistra buvo karas, Elizabeth beveik visus 25 savo santuokos metus praleido viena, ir suprantama, kad poniai gyvenimas darėsi vis nuobodesnis ir nuobodesnis. Retkarčiais ji paskirdavo vieną kitą mirties bausmę, valandų valandas grožėdavosi savo atvaizdu veidrodyje ir turėjo galybę jaunų meilužių. Kartą netgi pabėgo su vienu iš jų, tačiau netrukus grįžo, o grafas jai atleido. Elizabeth taip pat mėgo dažnai svečiuotis pas savo tetą grafienę Klarą Bathory, kuri net nebandė slėpti savo biseksualumo.

Taip jau nutiko, kad Elizabeth Bathory pradėjo domėtis okultiniais dalykais. Raganavimo meno ir juodosios magijos ją mokė senmergė, vardu Dorothea Szentes, kartais dar vadinama Dorka, kuri garsėjo kaip tikra ragana. Vėliau Dorka tapo Bathory dešiniąja ranka ir nevengė skatinti sadistinių grafienės polinkių. Padedama Dorkos, Elizabeth pradėjo auklėti savo tarnaites, kankindama jas požemio kambaryje. Šiose makabriškose bausmėse grafienei talkindavo jos sena auklė Iloona Joo, tarnas Johannes Ujvary ir kambarinė Anna Darvula (manoma, kad ji buvo Elizabeth meilužė).

Padedama šios šutvės, Elizabeth Bathory pavertė Csejthe pilį tikru pragaro prieangiu. Ji visada surasdavo priežastį nubausti ar pakankinti savo jaunas tarnaites. Ji mėgdavo išrengti auką nuogą ir čaižyti ją rimbu. Merginai daugiau kliūdavo iš priekio, o ne iš užpakalio ne tik todėl, kad būtų padaryta didesnė žala, bet ir todėl, kad grafienė norėjo matyti aukos veidą, iškreiptą siaubo, baisių grimasų ir mirties agonijos. Elizabeth taip pat mėgo badyti aukų kūnų jautrias vietas, ypač panages.

1600 m. mirė Ferencz, ir būtent tada prasidėjo tikrasis Elizabeth Bathory teroras. Pirmiausiai ji atsikratė savo nekenčiamos anytos. O antras dalykas buvo nauja maudynių rūšis, kokios iki tol niekas nežinojo. Visai prieš pat vyro mirtį atsitiko kai kas, kas pakeitė Elizabeth gyvenimą. Jai jau buvo netoli keturiasdešimties, ir tai atsispindėjo jos išvaizdoje. Elizabeth bandė slėpti raukšles, gausiai vartodama kosmetiką, tačiau tai negalėjo nuslėpti fakto, kad ji sensta ir yra beprarandanti savo ankstesnį grožį. Taigi, vieną dieną atsitiko štai kas.

Jauna kambarinė šukuodama netyčia peštelėjo Elizabeth Bathory plaukus. Įsiutusi grafienė taip stipriai trenkė merginai į veidą, kad šiai pasipylė kraujas iš nosies ir aptaškė grafienės ranką. Kai kraujas palietė jos odą, Elizabeth staiga pajuto, kaip į ją persismelkia jaunos kambarinės odos gaivumas. Taigi, ji pasikvietė Johannes Ujvary ir Dorką, liepė išrengti merginą, ir, laikydami jos rankas virš didelio kubilo, jie perpjovė jos arterijas. Kai mergina mirė, Elizabeth įlipo į kubilą ir išsimaudė savo kambarinės kraujyje. Dabar ji buvo įsitikinusi, kad atrado amžinos jaunystės paslaptį. Ji atrado, kad kraujas yra gyvenimas.

Visus tolesnius dešimt metų Elizabeth Bathory patikėtiniai tiekė jai jaunas gražias merginas iš aplinkinių kaimų, neva samdydami jas tarnaitėmis į Csejthe pilį. Pilyje merginos buvo kankinamos ir žudomos, kad grafienė galėtų nusimaudyti jų kraujyje. Retkarčiais ji netgi išgerdavo jų kraujo, taip tikėdamasi įgauti savotiško vidinio grožio. Tačiau netrukus Elizabeth pradėjo suvokti, kad paprastų dailių merginų kraujas neypatingai padeda jos odai. Prireikė geresnio kraujo. Elizabeth pradėjo rinktis aukštesnės kilmės merginas. Šios kilmingos merginos buvo naudojamos lygiai taip pat, kaip ir jų dailios nekilmingos pirmtakės.

Tačiau, pradangindama kilmingas merginas, Elizabeth pasielgė labai neapdairiai. Žmonės iš aplinkinių kaimų pradėjo kalbėti. Netrukus gandai apie košmarus Csejthe pilyje pasiekė Vengrijos imperatorių. Imperatorius įsakė grafui Cuyorgy Thurzo, tikram Elizabeth pusbroliui, kuris buvo tos provincijos valdytojas, įsiveržti į pilį.

1610 metų gruodžio 30 diena. Būrys kareivių, vadovaujamų tikro Elizabeth pusbrolio, naktį įsiveržė į Csejthe pilį. Jie buvo pakraupę nuo šiurpių vaizdų, kuriuos pamatė. Pagrindinėje menėje gulėjo negyva mergina, iš kurios buvo nuleistas kraujas, o kita mergina, kurios kūnas buvo perskrostas, dar tebebuvo gyva. Vėliau jie atrado požeminiame kalėjime laukiančių savo eilės dar keletą merginų, kai kurios jų jau buvo kankintos. Po pilimi jie rado apie 50 negyvų merginų kūnų.

1611 m. įvyko teismas, kuriame buvo pateikta apie 650 vardų aukų, kurios buvo surastos grafienės apartamentuose. Tačiau teismas buvo labiau panašus į šou, tik siekiant sudaryti oficialumo įspūdį. Pilna teismo stenograma šiuo metu saugoma Vengrijoje. Visi keturi Elizabeth bendrininkai buvo nuteisti myriop. Tuo tarpu pati Elizabeth nebuvo patraukta į teismą ir teisiama. Jai tik buvo uždrausta išvykti iš savo pilies.

Tačiau ir ji sulaukė bausmės už savo nusikaltimus. Vengrijos imperatorius pareikalavo ją iki gyvos galvos įkalinti jos pačios pilyje. Į Csejthe pilį buvo atvežti mūrininkai, kad užmūrytų grafienės miegamojo langus ir duris, jai pačiai esant viduje. Buvo palikta tik nedidelė anga paduoti maistui. Čia Elizabeth Bathory privalėjo praleisti likusias savo gyvenimo dienas.

1614 m., praėjus ketveriems metams po užmūrijimo, vienas iš grafienės kalėjimo prižiūrėtojų atrado jos maistą nepaliestą. Vogčiomis žvilgtelėjęs pro mažytę angą į Elizabeth celę, jis pamatė ją gulinčią kniūbsčią ant grindų. "Kruvinoji grafienė" Elizabeth Bathory mirė būdama penkiasdešimt ketverių.

hell.music.lt

2004-04-21 00:32

Norint komentuoti, reikia prisijungti

Meniu

Naujausi

Papildyti

Apie autorių

Autoriaus dienoraštis

RSS