"Kartais beidamas gyvenimo keliu žmogus prieina sraunią upę..." kodėl? nepastebėjau? mačiau kitaip. pavasarinį mišką. juoką gėliu ant veido. nepamirštamą vėjo bučinį. rytojus viską pakeitė. pats didžiausias ir tuo pačiu greičiausiai suvaldytas pyktis. nerimas širdy. nesupratimas. nuolatinis minčių šturmas - kas toliau, kaip dabar, kaip padėti, kas ne taip... ir KODĖL?!