"tik dėl to kūtybinis žodis ir nemiršta su savo autoriumi, kad jis nuo pirmos valandos pradeda savitą , nuo autoriaus nebepriklausomą, istorinę egzistenciją. Gali būti iš pradžių autoriui ir skaudu matyti savo žodį, atitrūkstant nuo savęs ir išeinant ...rungtis į istorijos areną. Bet tik šiuo atitrūkimu nuo jūsų ir laimės jūsų brandintasai žodis savo istorinį reliatyvuvų nemirtingumą.Reikės jį apmokėti ne vienu, o tūkstančiais "nesupratimų" ir "nesusipratimų".Ir juo kurio žodžiui bus lemta ilgiau išlikti istorinėje mūsų tautos atmintyje, juo labiau būsite "nesuprastas" - galbūt net iki nepažįstamybės. Tai ir yra kiekvienos amžinybės kartieji vandenys."
J.Girnius"Žmogaus prasmės žemėje poezija"