Ankstyvajame Fluxus sąjūdžio sklaidos etape didžiausiais centrais tapo  Niujorkas ir Vokietijos miestai Vysbadenas , Darmštatas , Diuseldorfas , Kelnas , Berlynas , , kadangi septintojo dešimtmečio pabaigoje JAV ir Vokietija buvo pagrindinės šios tarptautinės menininkų grupuotės šalininkų nuolatinio ir laikino gyvenimo vietos – čia jie rinkosi , kūrė bendrus projektus , akcijas , koncertus. 1962-1963 m. Fluxus festivalius , akcijas ir koncertus J. Mačiūnas rengė Vysbadene , Kopenhagoje , Paryžiuje , Londone , Diuseldorfe , o 1963 m. jo veiklos centras persikėlė į Niujorką.

1962 m. rugsėjo mėnesį Vysbadeno miesto muziejuje įvyko pirmasis “FLUXUS- tarptautinių naujosios muzikos spektaklių” festivalis , trukęs visą mėnesį. Iš įvairių šalių atvykę menininkai savaitgaliais pristatinėjo publiką neįprastumu šokiravusius performansus, arba vadinamuosius Veiksmo muzikos spektaklius , ir hepeningus. Žiūrovai susidomėjo ir “konkrečios muzikos kompozicijomis” , kuriose skambėjo magnetofono juostose įrašyti dzen estetika paremti avangardinės muzikos kūriniai. Festivalio pabaigoje rodyti avangardiniai , neretai paradoksalia estetika paremti eksperimentiniai filmai , kuriuose svarbiausia buvo ne siužetas , o formalūs aspektai. Tais pačiais metais prasidėjo Fluxus žygis po Europą , jo pradžia tapo keturiolika koncertų Vysbadene , vienas Londone, šeši Kopenhagoje ir septyni Paryžiuje. Netrukus šios akcijos pasklido kitose Europos šalyse, JAV ir Japonijoje.