....matyt itakojo tai, kad paskutines dvi dienas 'coldplay' sukasi mano player'e, o liudnumas liejasi per krastus taip pat lengvai, kaip ir tas nesibaigiantis sniegas..nors siandien, belaukdama autobuso, kazkaip pagailejau to zerincio balto 'aukso' [kazkodel tokia metafora butinai kalesi tuo metu i galva], pagalvojau, jog tuoj jis nebekris, dienos sils ir viskas pasikeis. kaip kad visada keiciasi. viskas..

kai pradedu bandyti rimtai aiskintis santykius su savimi, istringu i gana keblia situacija, nes lyg koks uzsispyres kaimietis kalasi i galva jausmas, jog greit mirsiu. rimtai. kad susirgsiu, arba seip- is liudesio. zodziu, kad kazkaip mirsiu.
arba blogesniu variantu- nerasiu savo zmogaus per savo trumparegiskuma ir tai, jog visuomet esu nelaiku ir nevietoje...ir dar karta buvo patvirtinta, jog geri zmones siais laikais- nepopuliarus....

et, tex pradeti vaikscioti su dideliu lagaminu, nes kisenese visas skausmas jau nebetelpa..

-tjb