Taigi... Šiandien mane papiktino. Lietuvių mokytoja pareiškia, kad yra galimybe išleisti knygą [beveik priverstinė galimybė]. Po to pareiškia, ką dėtų į knygą... Kūrinius, kurių aš pati nenorėčiau ten matyti. Apie jokią poeziją nė kalbos, sako "tavo eilėraščių aš nesuprantu". + liepia eiti į kažkokį renginį [neva jau viskas susitarta], save reklamuoti, pasakoti kaip rašau [aisq apie poeziją vėl nė žodžio], + eiti pas direktorių ir kone maldaut, kad man skirtų lėšų knygai, kuri man pačiai atgrąsi bus. Demokratija. Eikit sau :\ Ji neva aukojas ir daug dėl manęs stengias. Jaučiuos prievartaujama.