Kažkada
Aš pavogiau iš savęs
Gyvenimo gijas
Nors ir turėjau rankose
Sudaužytus stiklus,
Bet nenorėjau grįžti atgal
Į baltus kambarius
  Kuriuose gyvenau
  Kuriuose nebetikėjau
Aklomis sienomis
Ir netikrais garsais - 
  (Bet tu vis tiek ateini),
Nors jau sudaužiau savyje
Teisę į viltį
Ir pasislėpiau ateityje,
Negalėdamas atleisti sau
  Kad gyvenu,
  Kad nebetikiu
Aklais garsais
Ir netikromis sienomis, bet - (žinau)
  Tu vis tiek ateini,
  Švelniomis gijomis
Apraizgydama rankas juokiesi:
Dabar aš pavogiau tave.