Skaitau "Durnių laivą". Atmetant smulkmenas, situacija piešiama įvairiaspalvė. Prie kai ko kai kas kimba, bet nemalonios tiesos — per akis. Tas šaltas dušelis, oi, kaip reikalingas. Net ir su paraitymais... Kai dėl SĄJŪDŽIO, manau, jis — ne Lansbergis ar Juozaitis, ar dar kas. Tai šviesa, kurią ir didelis ir mažas jautė savo širdy išsivaduodamas iš 50 — mečio rusiškojo jungo. Tos šviesos, kad ir kiek bebūtų išsipurvinęs atskiras dalyvis, niekas neužtemdys. Be reikalo dievukai, sutapatinę save su sąjūdžiu, taip pergyvena, kad jis, atseit, ne šventas...