Angelas Buda

„Tai negali tęstis ad infinitum...“
Sakydavo jis įsikūręs mano plaukuose.
Fosforinės snaigės sukos tartum
Sielos dogmos Budos dainose.

O Buda dainavo sau vienam.
Jaunas dar. Net neturėjo kam.
Fosforiniai perlai byrėjo į rankas.
Mažas angelas pynė man kasas.

„Man reikia meilės kaip Kristui maldos“,-
Sakė Buda nirvanoj (nebaigęs savo dainos).
Porcelianiniai angelai šoko ten – širdyje:
Ir myli mane kažkas čia – plaukuose.