Nenaudėlis rytas pakišo man koją. Sutrupino šypseną į poros dydžio trupinius. Nesurinkau...  Rūke nuskendo "Labas rytas, Mielasis"... Ech, taip nutinka, kai naktį sapnuoju ledinius vilko dantų karolius... Kai į delnus nebetelpa sužvarbusios pūstažandės snaigės...
Mylimasis, paklausyk, sidabrinėmis lango stygomis atiteka mano juokas. Lengvas lyg vaiko... Paklausyk... Ar girdi?