Šiandien mačiau mirštantį žmogų... Aš ėjau gatve, kai jis staiga susmuko...
Žmonės supuolė aplink jį, o aš nieko nejaučiau, tik abejingumą... Net šyptelėjau, nesamoningai, ištariau "daug triukšmo dėl nieko" ir neatsisukdamas nuėjau sawais keliais... Tiesa dar sustojau prie kioskelio, nusipirkau šokoladą ir jį atsidarinėdamas stebėjau, kaip verkia sukrėsta moteriškė... Mintyse nusijuokiau, pagalvojau, ko lenda kur nereikia jei atlaikyt nepajėgia, be to juk ji visai nepažysta to žmogaus... Daugiau nebegalvojau apie tą įvykį, tik dabar, kai kažkas viduje privertė mane dar kartą paskaityti savo Tieh Hsin...