zuvys giliai, kaip ir pauksciai aukstai -
tai tik amzinai neatsiejami broliai.
mano namai - begaliniai laukai,
visada salia nepasiekiami toliai.

juros dugne sudauzytam laive
miega niekam jau nepriklausantys grobiai.
mano turtai, ten kur pauksciu takai -
niekam niekada nepasiekiami lobiai

kai tik sutems atsinesiu vandens,
paskandinsiu jame savo jauna veida,
ir, kai po nakties, saule vel patekes,
prisiminsiu, kaip ji pries tai nusileido.

siandien yra paskutine diena
gaila tik dziaugsmu negaliu pasigirti.
mano sode begalybe ziedu -
medziai visada taip atrodo pries mirti

foje - paskutine diena