<...> Perejau siandien per kambari... Viskas kaip buvo. Tos pacios dulkes po kilimu. Tas pats akmuo. Tie patys akmenukai. Po pianinu salti, dregni voratinkliai. Tos pacios pianino slapios stygos... jos  man vaidenasi... Tas pats lakuotas, tikroviskai iskiles pavirsius ant stalo. Dvi tikroves tos pacios. Pianinas dera. Skamba nuostabiai. Jo neliete labai ilgai mano kurybiniai procesai. Jau rimtus metus. Jau astuonis metus jo niekas nederino. Niekam ir nerupi graziai skambancios,  tiesiog slapios stygos. Jau issirinkau viena, kuria priziuresiu... mi.. mi... myliu Isties ypatinga asociacija. Pereini per kambari, pereinu per kambari. Garuoja nuo obuolio.