apie tuos, kurie toli


nematomo nežinomo
kas dieną bent kartą
po gerą skoningą
gurkšnį
tenka išgerti
kitokio gyvenimo
tolimo tačiau nesvetimo
pasaulio
kas dieną
po kąsnį
atsikąsti
net suskambus keistam akordui
vis tiek
aš noriu turiu privalau
išklausyti
per kitą erdvę per laiką
per trapų atstumą
tarp ten ir tarp čia
mes kalbamės tyliai
kiekvienas
savo
kalba
„labanakt“ sakau užsimerkus
„labas rytas“ ryte
tavo kūdikį švelniai sapnuose
ant rankų
nešioju
tu dar nežinai o aš
jau
baigiu nunerti jaukų
pūkuotą
apklotą
iš sapnų ir iš žodžių
jų žaismo
apžavėta.

Jam.


pizzicato