ANTRADIENIS....

nebeskauda.
mmm... jauciu, jog vienas zmogus ant manes pyxta. taciau bijau paklausti kodel. nes, itariu, suzinosiu, kad jis pyxta visai neturedamas tam teises. bijau kaltinimu ir teismo. ir savo reakcijos. butu kaip tai katei: akys suzaizaruotu, kailiukas pasishiaushtu...

stipri ash. tixliau... nevaldoma. nenoriu buti kontroliuojama, teisiama... nenoriu, kad mane grustu i kazkokius remus.
ir ka daryti, jei zmogus apie tave susidare vienokia nuomone, o tu per keleta valandu viska aukshtyn kojom apverti?

bet juk cia ash. :)