Penkta diena kaip aš jos netekęs.

Tesugebėjau pasakyti - Gerai, jei to nori gerai. Kažkodėl dar nepasijaučiau vienišas, nepasijaučiau lyg grįžčiau į tuščius ir nykius namus. Kažkodėl man niekas nepasikeitė. Elgiuosi taip pat, galvoju taip pat. Nors ne... ne taip pat. Nebereikia vis kartoti - na ryt tikrai sugalvosiu ir apsispręsiu ką reiks daryti.
Ji ryžtingas žmogus. Aš toks nesu. Kartais pagalvoju, kad galbūt aš dar nesu subrendęs tokiems santykiams, per daug buvo žmonių kuriems aš negalėjau atsakyti tuo pačiu. Per daug buvo sunku kuomet pirmąjį kartą man taip negalėjo atsakyti. Atrodo turėčiau pats taip jautęsis visada žinoti kada pasakyti - sorry žmogau, ne aš. Ale nieko panašaus, elgiuosi kaip paskutinis kewlė, nusispjaunu ir nusisuku nuo visų žmonių. Paminu. Egoiztas. Vampyras.

Jaučiu, kad dar nesuvokiu kas įvyko. Ir kaži ar kada suvoksiu