Betgi literatūros kritikai yra vis tie patys ir tie patys. Ir ne visada jie iki pat siūlelių kūrinį išsiaiškina. Ir dar rečiau mokytoja, jau "apsiskaičius", mokiniams sugeba paaiškinti tikrąją kūrinio prasmę, o ne tai, kaip ji pati suprato, ar kaip jai kritika teigia. IR LABAI DAŽNAI mokytoja diktuoja sau. Kalbasi su savimi per pamokas(!). Pati rašyti nespėtų, kur tau... Ir labai labai dažnai mokiniai privalomos literatūros net neskaito.. .
O kalba. Apie vis tas pačias nusibodusias problemas - materialusis pradas, dvasiškasis pradas, n-tasis pradas. Ir dar jų kovos. KOVOS žmogaus dvasioje, prigimtyje. (Gatvėse jau ne pradai kovoja, mat.:). 
Gerai. Po mūsų kiti apie tą patį kalbės. Vis šansas. Tik kad prieš mus irgi eilės kalbėjo. Ir nieko neatsitiko.

Sorry, Plečkute, bet kai tik sakai "siela" ar koks nors "į save", man tuoj pradės skambėti it keiksmažodis. Atleisk.

Man patinka idėjos, tikrai.
Ir - tegyvuoja kompromisai:)