Visur beprasmybė, nežinia ir kvaili šūksniai...kartais norisi, kad aplink nieko nebūtų, o kartais trokšti dėmesio. dabar norėčiau pasislėpti po pernykščiais lapais, bet tų lapų jau mažai liko ir visi jie spalvoti...o, kad jei būtų juodi, bet deja...
nepasieksi svajonių, kol viena jų nežlugs, bet ta viena būna pati lemtingiausia...