O, jei galėčiau aš suprast pasaulį
Taip pat, kaip tas eiles, kur parašei...
Galbūt širdis - akmuo, ugnis, tos kaukės
Neverstų tapt, kuo nebuvai...

Skaitysiu posmą, vieną, kitą
galbūt kartosiu tai bepaliovos
Mintis, ne kartą tau jau išsakytos
Vėl nebyliai ištart ruošiuos...

Pabrauksiu posmuose kiekvieną žodį,
Kuris įstrigo kiek giliau
Ir niekad niekad nekartosiu
To, ko dar nė karto nedariau...

Įdėsiu lapą popieriaus dėžutėn,
Galbūt pamiršiu jį, o gal ir ne
Net jei ir taip, tai po truputį
Visvien...