[color=#606060]Vasarą palaidojau dar aną savaitgalį... Ką tik pasitikau Rudenį... Visi Jie tokie... Lauki nesulauki, kol ateina, po to nori kad baigtųsi... Tačiau šį kartą lieku abejingas - niekas nuo to nepasikeis - žvaigždės žibės ten kur ir visada tai darė, bet man vistiek neramu... nerandu sau ramaus kampo, nerandu ramybės, netelpu savyje. Tartum siela kūlversčiais būtų sumaniusi pasivartyt. Jai tai nė motais - daro kas tik į galvą (turėtų ji tokią...) šauna. O man belieka taikstytis su jos nuotaikų kaita. Visvien lauke apsiniaukė... Keliauju pasisemti pirmojo tamsaus rudens gurkšnio.